- begyslis
- begỹslis, -ė smob., adj. (2) 1. Begysliai (anervia), kad nė jokių netur gyslų P. Kerpsamanių lapai visada yra begysliai rš. 2. prk. netikėlis: Juoda kuosa po vainiku tekėti norėjo, o tas busilas begyslis paimt jos norėjo Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.